Ninai Eskju keturiasdešimtmetis simbolizuoja laisvę – išsivadavimą nuo karjeristo vyro ir troškaus namo užmiestyje. Pagaliau ji gali gyventi savo bute ir daryti tai, ko nori pati. O ji nori to, kam buvusysis priešinosi, – šuniuko. Judraus augintinio, gebančio pakelti nuotaiką. Tačiau ima ir įsigyja... Fredą.
Aptukusio ir šuniškos depresijos kamuojamo Fredo judriu nepavadintum. Vis dėlto jis suveda Niną su žaviu jaunesniu kaimynu.
Aleksui Murui nieko neprikiši. Patrauklus, protingas ir vienišas ligoninės priimamojo gydytojas kerinčiai šypsosi ir ne mažiau nei Fredas dievina sausainius. Tačiau Nina yra įsitikinusi: jai į porą tiktų bet kas, tik ne Aleksas.