page 72

Lian Hearn - Mėnulio spindesys (2006)
Tai nuostabus, užburiantis pasakojimas apie tuos laikus ir vietas, kurių nepasiekia išorinis pasaulis. Trečioji ir paskutinė „Otorių sakmių“ dalis vėl nukelia mus į autorės vaizduotės sukurtą viduramžių Japoniją, griežtų ritualų ir kodeksų, atšiauraus grožio ir klaidinančios išorės šalį. Knygoje „Mėnulio spindesys“ pasakojama apie Takeo ir Kaede pastangas suvienyti savo galias ir išpildyti šventosios pranašystę: „Tavo kraštas sieks nuo jūros lig jūros, tačiau taika bus pasiekta tik praliejus kraują. Taikos kaina – penki mūšiai, keturis laimėsi, vieną pralaimėsi...“ Jaudinantis „Giedančių grindų“ bei „Ir žolė bus jam priegalvis“ tęsinys...
Lian Hearn - Ir žole bus jam priegalvis (2005))
„Ir žolė bus jam priegalvis“ – antroji trilogijos „Otorių sakmės“ knyga. Po valdovo Iidos mirties Takeo duoda įžadą pasilikti su Gentimi, tačiau dvejopa prigimtis šaukia atkeršyti už įtėvio Šigeru mirtį ir susirasti mylimąją Kaede. Takeo pasprunka ir žiemą keliauja ieškoti prieglobsčio Terajamos šventykloje, kur jo laukia ir slaptieji užrašai apie Gentį, ir kardas Džiato. Tuo metu Kaede grįžta į apleistus namus, bet po audringų išgyvenimų praranda Takeo kūdikį... Pavasarį ji taip pat traukia į Terajamą, svajodama susitikti su Takeo. Ar jiems lemta būti kartu? Ar išsipildys pranašystė? Ar Žemė suteiks tai, ko trokšta Dangus?...
Lian Hearn - Giedančios grindys (2005)
Žiaurus ir galingas klano valdovas Iida, baimindamasis pasikėsinimo, savo tvirtovėje Inujamos mieste pasidirbdina giedančias grindis, kuriomis niekas negali pereiti neišgirstas. Berniukas Takeo užaugo atokiame kalnų kaimelyje tarp taikių ir dvasingų žmonių, mokiusių jį vien gėrio. Takeo nė pats nežino, kad jo tėvas buvo garsus samdomas žudikas, priklausęs Genčiai – šeimų sąjungai, pasižyminčiai antgamtiniais gebėjimais. Valdovui Iidai sunaikinus gimtąjį Takeo kaimą, berniuką išgelbsti ir įsūnija valdovas Otori Šigeru. Painūs likimo vingiai galų gale atves Takeo į Inujamos tvirtovę...Jo tikslas – pereiti giedančias grindis ir atkeršyti Iidai....
Erich Maria Remarque - Vakarų fronte nieko naujo (2014)
Ericho Maria Remarque‘o (1898-1970) romanas „Vakarų fronte nieko naujo“ (1929), viena iškiliausių ir populiariausių XX a. pasaulinės literatūros viršūnių, laikomas bene išraiškingiausiu „prarastosios kartos“ rašytojų manifestu ir įtaigiausiu kūriniu apie karą. Paprastomis, natūraliomis ir lakoniškomis stilistinėmis priemonėmis Remarque‘as užčiuopė ir įprasmino pagrindinio herojaus Pauliaus Boimerio ir jo bendraamžių, atsidūrusių mirties akivaizdoje, dvasines būsenas. Knyga išspausdinta ant labai kokybiško Munken Premium popieriaus, kuris negelsta ir pasižymi ilgaamžiškumu!...
Erich Maria Remarque - Trys draugai (2013)
"Trys draugai" – liūdnas romanas apie draugystę ir tragišką meilę. Tai knyga ne apie laiką, o apie save: sugrįžusį iš karo ir bandantį stotis ant kojų. Trys herojai – skirtingi, bet vieno likimo: jie buvę kareiviai, kuriems draugystė – vienintelis pastovus dalykas vertybių žlugimo epochoje. Rašytoją jaudino didysis jo amžiaus skausmas – fašizmas ir karas. Jis negalėjo jų panaikinti, bet mokėjo jų neapkęsti, kaip priešpriešą blogiui iškeldamas nenugalimą žmogiškąjį orumą....
Erich Maria Remarque - Šešeliai rojuje (1993)
Romanas „Šešėliai rojuje“ pirmą kartą buvo išleistas 1971 m., jau po rašytojo mirties. Kaip ir visi kiti šio rašytojo kūriniai, knyga sulaukė didžiulio pasisekimo, buvo ekranizuota. Įstabaus grožio manekenė ir ciniškas, dideliais kiekiais alkoholį vartojantis rašytojas, naivuolė aktorė ir genialus chirurgas, viskuo nusivylęs Pasipriešinimo judėjimo herojus ir optimistiškai į ateitį žvelgiantis verslininkas. Ką bendra turi šie, tokie skirtingi, iš įvairių Europos kampelių susirinkę žmonės? Visi jie paženklinti emigranto žyme. Visi jie Antrojo pasaulinio karo metais pabėgo nuo persekiotojų iš Europos ir rado prieglobstį išsvajotoje žemėje –...
Erich Maria Remarque - Stotis ties horizontu (2001)
„Stotis ties horizontu“ yra vienas ankstyvųjų, o tiksliau – antrasis išspausdintas E. M. Remarko romanas. Jame jau skleidžiasi didžio rašytojo talentas, mezgasi daugeliui šio autoriaus kūrinių būdingos temos, motyvai, siužetinės gijos. Modernūs herojų tipai, pradėti kurti šiame romane, – paslaptingos, nenuspėjamos, savimi pasitikinčios moters ir nuolat rizikuojančio bei gyvenimo malonumais besimėgaujančio lenktynininko – toliau gyvens vėlesniuose rašytojo kūriniuose. Lietuvių kalba romanas publikuojamas pirmą kartą....
Erich Maria Remarque - Naktis Lisabonoje (2015)
E. M. Remarko romane „Naktis Lisabonoje“, lėtame kaip kino filmas, vaizduojama dviejų porų gyvenimo istorija. Veikėjai, įsviesti į karo mėsmalę, lieka ištikimi sau, savo principams. Net ir per karo sumaištis žmoguje nemiršta meilės aistra, užuojauta, supratimas. Nesvarbu, kaip susiklosto tolesnis romano veikėjų likimas, svarbiausia — troškimas ir pastangos mylėti, suprasti pirmiausia savo „aš“, o tada — visą pasaulį....
Erich Maria Remarque - Mylėk savo artima (1992)
Romanas „Mylėk savo artimą“ – sukrečiantis pasakojimas apie pabėgėlius, kurie po 1933 m. įvykių buvo priversti ieškoti naujos tėvynės. Neturėdami nei asmens dokumentų, nei vizų ir persekiojami policijos, pabėgėliai migruoja iš vienos šalies į kitą. Rašytojas seka trijų tokių pabėgėlių likimo vingius. Jozefui Šteineriui klajoklio dalia – tik vienas iš daugelio kitų jam tekusių gyvenimo iššūkių. Įsigijęs mirusio žmogaus pasą, jis bando pradėti gyvenimą iš naujo. Prie kitų pabėgėlių nepritampantis fabrikanto sūnus Liudvikas Kernas sunkiau pakelia jam tekusį likimą – jis jaučiasi vienišas ir prislėgtas negandų. Tačiau ir Liudvigui likimas...
Erich Maria Remarque - Laikas gyventi ir laikas mirti (2007)
Ernstas Greberis, pagrindinis romano „Laikas gyventi ir laikas mirti“ (1945 m.) veikėjas – vokiečių armijos, kuriai vadai buvo pažadėję viešpatavimą visame pasaulyje ir kuri dabar skaičiuoja žuvusiuosius, kareivis. Trumpam paleistas atostogų, jis tik per plauką išvengia mirties ir, palikęs frontą prie Stalingrado, išvyksta į gimtinę aplankyti artimųjų. Tačiau kelionė namo didelio džiaugsmo neatneša: pakeliui jis mato vien buvusio gyvenimo griuvėsius ir karo palaužtus, išsekusius žmones. Toks pat vaizdas Ernstą pasitinka ir gimtinėje. Klaidžiodamas po griuvėsius, jis atsitiktinai sutinka vaikystės draugę Elizabetą. Šis susitikimas nuskaidrina...
Erich Maria Remarque - Kelias atgal (2015)
Erichas Maria Remarque (tikroji pavardė — Erichas Paulis Remarkas) — vienas garsiausių kartos, kurią amerikiečių rašytoja Gertrude Stein pavadino prarastąja, atstovų ir vienas populiariausių visų laikų vokiečių rašytojų. 1931 m. parašytame romane „Kelias atgal“ vaizduojami garsiojo romano „Vakarų fronte nieko naujo“ veikėjų likimai pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui. Ištrūkę iš fronto mėsmalės, fiziškai ir morališkai suluošinti jaunuoliai grįžta namo. Grįžimo namo tema knygoje įgauna žymiai platesnę — skausmingo ir dramatiško grįžimo į gyvenimą — prasmę....
Erich Maria Remarque - Juodasis obeliskas (2013)
„Juodasis obeliskas“ - bene stipriausias ir geriausias XX a. pasaulinės literatūros klasiko Ericho Maria Remarque’o (1898-1970) romanas, skaitytoją nukeliantis į sunkios ekonominės padėties ir nesuvaldomos infliacijos alinamą Vokietiją 1923-1924 m. Žaismingas, šmaikštus pasakojimas, kaip priešprieša tamsiai ir sunkiai aprašomojo laikotarpio realybei, sukuria unikalią.Literatūroje retai pasitaikančią dermę, kai pramoga, linksmybė, nuotykis ir humoras eina lygia greta su aforistine išmintimi bei filosofiškai giliomis egzistencinėmis įžvalgomis. Erichas Marija Remarkas (Erich Maria Remarque) populiarus XXa. vokiečių rašytojas. Žymiausias jo...
Erich Maria Remarque - Gema (2000)
Beduinai kavos rudumo apsiaustais pralėkė pro šalį. Nuo jų sklido kupranugarių mėšlo ir dykumos kvapas. Priartėjus prie mameliukų kapų jų gretos susiliejo į vieną liniją; tarsi ketindami užkariauti beribį šviesų dangų jie greitai nušuoliavo tolyn horizonto link. Gema žvelgė jiems įkandin, kol raitelių siluetai ištirpo tolumoje. Nenoromis atitraukė žvilgsnį nuo horizonto ir vėl pasuko į miestą. Ji neramiai žingsniavo gatvėmis. Vienas prekeivis pasiūlė įsigyti seną Abu Nuvaso „Divano“ leidimą. Knygos tomelis buvo įrištas į gelsvos spalvos viršelius....
Salomeja Neris - Prie didelio kelio (1994)
Prie didelio kelio stovėjom – žiūrėjom. .. O liūdesiai gūdūs kelių didelių! Nuėjo, nuėjo… žiūrėkit! – nuėjo Pavasaris mūsų didžiuoju keliu! Už kalno, už juodo pavasaris nyko Su gęstančia saule, su balta diena. .. Ištįso prieš mus be dainų, be vainikų Nutilus pakalnė – šalta ir liūdna. Ir gluosniais mes virtom prie didelio kelio, Beržais svyrūnėliais prie stepės plačios. Ir svyra mums šakos, n krinta lapeliai, Ir veria mus speigas lig šėrdies pačios....
Salomeja Neris - Egle žalčių karalienė (1961)
Eglė žalčių karalienė − viena žymiausių bei unikaliausių lietuvių liaudies pasakų....
Salomeja Neris - Anksti rytą (1966)
Anksti rytą parašyta Daug naujų skambių vardų. Versiu knygą neskaitytą Nuo rytų lig vakarų. Anksti rytą baltos laumės Laimę lėmė man jaunai; Ir išbūrė ir nulėmė Būti jauna amžinai. Saulė žeria anksti rytą Daug auksinių valandų. Rytą auksu parašytą Mano vardą ten randu....
Salman Rushdie - Vidurnakčio vaikai (1999)
Vieną vidurnaktį, tąnakt, kai skelbiama Indijos nepriklausomybė, gimsta tūkstantis ir vienas vaikas. Tai vidurnakčio vaikai, nepaprasti, paslaptingi, dėl savo gimimo aplinkybių įgiję stebuklingų galių - vieni jų skraido, kiti keičia pavidalą, vaikšto vandeniu, savo grožiu keri aplinkinius, keliauja laiku. Ši knyga apie juos ir ypač apie vieną jų - Salymą Sinajį, vaiką didžiule nosimi, galinčia užuosti žmonių jausmus ir ateities įvykius. Per Salymo istoriją autorius atskleidžia dviejų naujai užgimusių nepriklausomų valstybių, Indijos ir Pakistano, pirmųjų dešimtmečių istoriją. Joje daug magijos, stebuklų ir neįprastų įvykių. Deja,...
Salman Rushdie - Geda (2000)
Susipažinti su šiuo indų kilmės anglu, atrodančiu kaip suktas žydelis, nebuvo paprasta. Prieš gerą dešimtmetį bandžiau ir vieną, ir kitą romaną, bet taip bandymai ir liko bandymais. Gerai, jog trečias kartas nemelavo ir kaip sugriebė, taip nepaleido iki pabaigos. Būtų buvę antraip, būtų jau tikrai gėda. Apie ką rašo Salman‘as Rushdie‘s nelabai verta postringauti. Jis geba prikaustyti vien požiūriu ir pateikimu, pavyzdžiui, kad ir aukšto valstybės tarnautojo minčių kratiniu, kuriose šmėklos su musulmoniškais apdarais tyčiojasi iš žydų išguito paršelio, katras prisidengęs šydu vietoj kriuksėjimo gatvėse savo dvišaku liežuviu skelia monologus...
Salman Rushdie - Florencijos kerėtoja (2010)
Aukštas geltonplaukis jaunas europietis, pasivadinęs Meilės Mogolu, atvyksta į tikro Didžiojo Mogolo Akbaro rūmus Indijoje. Nepažįstamasis tvirtina esąs dingusios Mogolų princesės Kara Kioz sūnus ir pradeda pasakoti stulbinančią istoriją. Nepaprastą gražuolę Kara Kioz, garsėjusią kaip burtininkę, kadaise pagrobė uzbekų chanas. Moteris patyrė belaisvės ir vergės dalią, keliavo iš rankų į rankas, iš vieno vyro glėbio į kitą. Galiausiai ji pakliūna į Florenciją, miestas pameta galvą iš susižavėjimo, ir prasideda keisti dalykai... Meilės Mogolo istorija pakeri Didįjį Mogolą, bet gal ji yra tik pramanas? Kas iš tikrųjų nutiko dingusiai...